nekas

nekas
1 ×nẽkas (plg. l. nieco, rus. нeктo, нeчтo) pron. indef. 1. KlG82, KlC109, R, N kas nors, kažkas: Nẽkas ingriuvo (įkrito) akin Zt. Bei mėsa, kurią nekas nečystas dasilytės, netur valgyta būti BB3Moz17,19. Yra daiktas reikalingas, idant ir apie šitą intenciją nẽką pasakytumbime DP560. Jei kas turėtų neką top byloti, tatai tedaro ik metų Vln49. Brolis tavo turi neką prieš tave BPII283. 2. kai kas: Pirm nẽką pasakysime apie pašventimą bažnyčios, o paskui to evangeliją trumpai išguldysime DP571. Turiu tau neką sakyti BPII296. Nieko čia nekalbu ... apie abydas, kurias artimiemus savo nekas ne kartą daro SPII176.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • nekas — nekàs prv. Iš káimo nekàs teli̇̀ko …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nekas — 2 nekas adv. kartais, atsitiktinai: Rankose nešios tave, adant nekas nepažeistumei prieg akmeni kojos savo Ev. Adant artes (nekas) raudami kūkalius, neišrautumite su jais drauge ir kviečių SPI281 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nėkas — 1 nė̃kas (ž.) pron. def. (2) žr. 1 niekas: Visi pavaikščiojo, ir stalo nė̃kas nenuvokė KlvrŽ. Nė̃kas ten nejo, jeibi koks vaikas Krš. Nėkas apsakyti negalia, kiek buvo žmonių tame vakarelė[je] Šll. Nėko nepasieksi tu ten vienas Kv. Nė̃ko nesakyk… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nėkas — 4 ×nė̃kas pron. indef. žr. 1 nekas 2: Turiu tau nė̃ką pasakytie K.Būg(Dsn) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nėkas — 2 nė̃kas (ž.) sm. (2) 1. žr. 2 niekas 2: Iš mažo nėko įsiveisa rugiūse žvaginiai: pritrupėjo sėklos, ir įsiveisė Šts. Menko nėko dabar traukiniais nevažiuo[ja] Šts. Cementas buvo nėku (lengvai) gaunamas Ggr. Nėkų darbu neužsiėmė S.Dauk. Reik… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nėkas — 3 nė̃kas, à (ž.) adj. (4) žr. 4 niekas: Dėl nė̃ko būvio, dėl dyko galo mes čia dabar plaukus vienas kitam rausma Rt. Į nėkeles mašinas kinkė po du arkliu, kad kūlė Šts …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rūpėti — rūpėti, rū̃pi (rū̃pia Ob, Ar, rū̃pa Krš), ėjo 1. intr. H162, R, I, Sut, M turėti neramių minčių dėl ko (globos, priežiūros, kokių reikalų): Kapitalistams nerū̃pi liaudies masių gerovė DŽ. Tai man užeit, rūpi R164. Man rūp , kaip tas dalykas išeis …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • veizėti — veizėti, veizi (veiza, veizia), ėjo K žr. veizdėti: 1. D.Pošk, K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ Veizėk iš arčiau ir matysi DūnŽ. Veizu veizu i nėkaip atskirti negaliu Krt. Veizu pro ašaras, nėko nematau Všv. Teip veiza, teip veiza į vienas kitą! End. Dideliai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • veltuo — vel̃tuo (ž.) adv. Šlu, Slnt, Eig, veltuõ, veltuo K.Būg, NdŽ, KŽ, Slnt, Sg žr. veltui: 1. Pluskis, kursai naudą savo veltuo išpluskė I. Tais laikais davė vel̃tuo žemės LKT77(Kal). Šauka, ka vel̃tuo duoną ėda Rdn. Seni tik duoną vel̃tuo rynam Rdn …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vėjas — sm. (1) K, KGr145, KII5,37, I, LsB309, Š, K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ, FzŽ79,384, PolŽ130; SD1192, SD395, Q209, H, R, R76, MŽ, MŽ101, Sut, D.Pošk, N, M, L, LL276, vėjis (1), vėjai pl. (1) 1. oro srovė; oro judėjimas horizontalia kryptimi iš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”